Darbo valandos: pirmadienis - penktadienis, 08:00 - 17:00
Darbo valandos: pirmadienis - penktadienis, 08:00 - 17:00

Kodėl nebegirdime?

Galbūt manote, kad klausa ima silpnėti tik senatvėje? Ji pamažu silpnėja visą gyvenimą, nes garsus, kuriuos galėjome girdėti būdami 20 nebegirdime sulaukę 30 –ies ir t.t. Vaikai kur kas geriau girdi aukštesnio dažnio garsus, vyresni žmonės – žemesnio.

Mūsų ausyje yra du su puse karto susisukęs spiralinis kanalas, taip vadinamas sraige (cochlea). Būtent čia yra tūkstančiai nervinių lastelių, kurios fiksuoja ir smegenims perduoda skirtingo dažnio garsus. Dėl triukšmo, įvairių mus supančių garsų, šios ląstelės laikui bėgant dėvisi ir nebeatsinaujina, o klausos diapazonas vis siaurėja.

Kartais klausa suprastėja  dėl išorinės ar vidurinės ausies sutrikimų. Tai vadinama konduktyviuoju klausos sutrikimu, kai garsai negali pasiekti vidinės ausies, todėl jie skamba silpnai arba yra iškraipomi. Taip nutinka dėl ausies sieros susidarymo, uždegimų, kitų problemų, kurios visiškai ar iš dalies išgydomos procedūromis ar pasitelkiant chirurgiją.

Neurosensorinį klausos sutrikimą lemia vidinės ausies ir klausos nervo ligos, dėl kurių iškreipiamas garso suvokimas. Tai jau yra žymus klausos sutrikimas, kai spiraliniame kanale (sraigėje) esančios nervinės ląstelės dėl pažeidimų nebegali garso vibracijų paversti signalais. Neurosensorinį klausos sutrikimą dažnai lemia ir persirgtos ligos ar infekcijos.

Nesvarbu, kokios priežastys lėmė klausos silpnėjimą, visada verta konsultuotis su specialistais ir ieškoti pagalbos.

Jei kitokie gydymo metodai neįmanomi, klausos sutrikimą gali kompensuoti klausos aparatas, kuris neprigirdintiems žmonėms perduoda sustiprintą garsą, taip padėdamas spręsti šią problemą. Juk svarbiausia – girdėti, galėti bendrauti ir nesijausti vienišiems!